Nežinau kur toliau gyvenimas nuves, bet jau dabar nerimauju dėl ateities. Ne paniškai, ne. Tiesiog visgi atėjo supratimas, kad iki šiol gyvenau labai jau komfortabilų gyvenimą. Kad ir kokių minčių apie to gyvenimo netobulybes buvo. Neaišku, į ką pateksiu vėliau. Kai galų gale laisvė paprašys ir aukų. Rožiniai akiniai apsidrumstė, bet man atrodo, kad geriau jausti kasdienybės kitimą jau dabar. Net tada, kai niekas dar radikaliai nesikeičia. Gal taip lengviau priprasiu prie artėjančių kitų kitimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą