heart on your cheek

Tuo pačiu metu ramuma, tiksliau stūmimas realybės į nuošalę, ir pamažu atūžiantis stresas. Sunku susivokt realybėj, tiesą sakant. Pykstu ant savęs, bet tuo pačiu apsimetu, kad niekas nesikeičia ir nesikeis. O šiandien ryt dar sau uždaviau klausimą: Ar aš laiminga. Ir pasijaučiau taip, lyg jau senai negyvenčiau šioj žemėj. Ech... Sumaištis galvoj. Šneku, bet daug nedarau. Laukiu stebuklo. 

langelis linijom

Keisčiausios Velykos kažkaip išpuolė. Pirma, tai galbūt dėl to, kad net namie negaliu atsipalaiduot, amžinai turiu apsimest, kad vienas žmogus tiesiog neegzistuoja. O kai kažkas parodo jo egzistenciją, mane tai išmuša iš vėžių. Apskritai, nesuvalgiau nė vieno kiaušinio, sakyčiau, praeitas sekmadienis buvo daaaug velykiškesnis dar ir dėl oro. Šiandieninis kažkoks patrūkęs visiškai, apsiniaukę, o ir kelis kartus snigo. Kaip bebūtų, kas skaitot- su Velykoom. Gerų nuotaikų, ramybės visapusiškos ir harmonijos. 

Ai, kažkaip Ritos balsas man patiko, o ir Tinie simpatiją jaučiu, tai toks duetukas visai patiko.

Dar kas be ko, pažiūrėjau ,Paranormal Activity 3'. Jei atvirai, tai jau kokį pusmetį laikiau saugų atstumą nuo siaubo filmų, nes streso ir adrenalino pakankamai ir realiam gyvenime būdavo, tai eikvot nervus žiūrint kažką a la baisuokliško, nesinorėjo. Visgi, kažkaip internete užtikau online žiūrėt trečią dalį, tai galvoju, kodėl gi ne? Vaaat šitas siaubukas, tai man visad patiko, daug žmonių girdėjau sakant, kad nieko baisaus, nieko kraupaus, neišsigandau, neverta gaišt laiko, bet man tokie paranormalūs reiškiniai daug smagiau nei pjūklai. Juos žiūrėdama galiu jaust tik skrandžio turinio neapsisprendimą, ar likt skrandy, ar keliaut į dienos šviesą pro burną. Ir šlykštumą. O va čiaa, jau kitas reikalas, galvojau, kad jau trečioj daly bus nieko gero, bet buvo tikrai daugokai vietų, kurių metu pašokau nuo kėdės, ar bent jau bijojau žiūrėt į ekraną. Visą filmo laiką - įtampa. Žiūrėjau dienos šviesoj, nežinau kas būtų buvę, jei būtų tekę tai spoksot vidury nakties.. Žodžiu, trečia dalis tikrai nebloga, kam patiko pirmos dalys, gal nenusivils ir trečia. Aš, asmeniškai, gal dar norėčiau ir ketvirtos dalies, bet nemanau, kad iš tos pačios istorijos bus galima kažką dar išpešt.

let's hi

Prisipildo tuštuma, nes kitaip nemoka. 

nežinau kodėl visuomet pirmas sakinys kažkuo siejasi su priešingybėm. Jei sakyčiau, kad gėris pilnas blogio, nežinau ar pavirsčiau filosofe, bet iš dalies ši mintis gili. Ir tuo pačiu banali. 

Ir braškių norėčiau. 

Ir vasaros, ir laisvės. Ir, kad nieko nebus, lyg ir aišku. Kad nelabai suvokiu, kokiam vežime sėdžiu, kad pati sprendžiu savo likimą ir tai darau toli gražu nelabai atsakingai.

O ką darau atsakingai?

Valgau saldumynus, svaigstu apie dalykus be pradžios ir pabaigos.

Blaškaus labirintuos, ir nežinau, ar man tai patinka, ar ne. Ties tuo gal reiktų ir sustoti. Kažkaip painiava visiška ir visiška raizgalynė. Kuo noras skiriasi nuo nenoro? Nes man sunku nubrėžti ribą, ko trūksta iki to, nežinia. 

Atrodo, kad leidžiu kitam nuspręst kas man tinkama. Na, tai nėra svarbūs dalykai. Tokie, nuo kurių priklausytų daugiau nei mano pieštuko vieta ant rašomojo stalo. Tiesiog tai žlugdo. Nesmarkiai, nežymiai, bet sunku tikėt vienu dalyku, kai jau nebetiki, nes kita svajonė jau ant slenksčio. 

Ir vėl kažkaip nelinksmai.

o pavasariu tikėjom. Ateis. Ateis. Kaip ėjo, taip ir eis. 

geri dalykai

Visiškai mano organizmas pasidarė atsparus stresams. Kartais šoko būsenoj jaučiuos nesvarumo būsenoj, bet daugiau tai nieko. Nežinau, ar daraus kokia tai po*uistė, ar kas čia, gal pavasaris veikia, bet kažkaip kaip nuo žąsies vanduo viskas. Noors, būna momentų, kai atskyla tikroji aš ir jau pajautrėju.
Sako, stresas priverčia dirbt, susikaupt ties kažkokiais tikslais. Hmz. Būtų geraaaai.
Vat ir atostogos, šiek tiek parelaksuosiu, pailsinsiu akis nuo mokyklos vaizdų. Ir nieko negalvosiu, nieko, niekooo.
P.S Lašišos spalvos nagai taaip teigiamai veikia.

whey.

Tai va, labas vakarėlis, penktadienėlis gi šiandien. Vat apsimeskime, kad niekas to nežino, aš gerosios naujienos skelbėja, visiem apskelbsiu ir patapsiu faina.
Smegenys sukūrė savo teoriją, širdis pastaruosius kelis mėnesiu praktiškai buvo nuolatiniuose permušimuose, skrandžio padėtis išvis nepavydėtina, nežinau kaip ten HCl neištiško laukan, bet ačiū dievui, pergyvenau viską. Dabar pergyvenu blogiausią dalį. Gal net pavadinčiau iš kitos pusės geriausia, nes mintys nebeskrajos 58645kilometrai nuo kūno. O jei paprasčiau, tai aš esu durnė. Pati didžiausia kokią galima sutikt. Tipo jooo, davai nebepakliopinkim nieko, nes tada bus grūzas, ir šiaip, točnai nėra normalių bernų. Tai, o kada aš mąsčiau? Visiškas atsijungimas buvo, nežinau ką vakar mąsčiau sakydama žodžius, kurie užbaigė viską netiesiogiai, bet jau dabar po truputį artėja mintis, kad bus geriau. Žymiai geriau. Net kažkoks laisvės pojūtis atsirado, aahaa.
Rašau abstrakčiai. Nes nes nes, nežinau kodėl, nors ir taip viskas aišku. Degė, perdėgė, kapiš. O jei linksmiau, tai jau pavasaris už lango. D netgi pasigyrė, kad 'kapojo' ledus. Turint omeny, kad dar prieš 3 dienas mano nosis žadėjo pabėgt išvarvinus visus smegenis, tai aš IRGI JAU NORĖČIAU LEDŲ. Ir taaip, nuo slogos niekada nesu taip greit pasveikus, tai čia tikriausiai įtakojo tas vidinis perversmas, ale tai pavasariukas :))))))
Kaip jau ir užtektų seilėtis, grįžau po nežinau kiek amžių petraukos, nepražilus, dar vis jauna. O šiandienos topas yra čia:

jei neprispitriojat, čia trintukas. Norfoj jo kaina kai man jo gal ir reikėjo buvo ~7lt. Na, nes jis yra huuuge. Na, o šiandien, apsilankius toj pačioj Norfoj trintukas jau kaip ir nebe prie chebros, prie nupigintų, t.y kitos chebros. Nebe elito. Kainavo cielą 1.30lt :> aš jo kumšty nepaslepiu, jis didelis, tai pagalvojau, o dieve, akcija tokia, nu kaip neimsi?? tai va, prieš 15minučių šitas darinys trinantis buvo padalintas į 3 dalis. Vardų dalim nedaviau, bet esmė kokia? Esmė tokia, kad aš vieną dalį pasiimsiu sau. Kitą gal kam padovanosiu, gal stalčiuj laikysiu, trečią dalį, pačią didžiausią, tai jau irgi kažkur panaudosiu. Kaip nebūtų keista, jis trina labai puikiai. Visos dalys. O jau tas kurmiukas.... Mm.m.m.m. :)))))))

pasroviui prieš srovę

Kai niekas nelaiko, tai kažkaip ir išeit sunkiau. Ir kai ieškai priežasčių, tai kas gi, visgi laiko, nerandi. Ir įdomu, ir nesinori gilintis, tuo pačiu. Gal dėl to, kad bijai rast, arba žinai, kad nieko nerasi. Ir begalinis aštuonetas suka savo orbitoj, trajektorija aiški, bet kartais kai kuriems aštuonetams lemta pereit į devynis. O kitiem... Kitiem pievų gaivumas, vėjo vėsumas, laiko trapumas.


Daugiau niekas. Blah.

ant kupros drakonui.

Drakoniena pakvipo jau, dvejetukų datoj padaugėjo. O jau Naujųjų naktis ! Apie jos praleidimą, kaip atskirą reiškinį, nerašysiu, skaudoka tema. Gal ne tiek skaudoka, kiek jau visai nuvalkiota. O tas šiek tiek skaudina. Bet va. NAKTIS. Osum oposum. Mėnulis, priešpilnis, tikriausiai, stebėjo fejerverkus ir visus norus, svajones, kylančius į dangų, žvaigždžių tuntai irgi blizgino žemyn. Tikra romantikų svajonė. Jau tiek grožio, kad rieškutėm semk. Aš, aišku, vos neapsiverkiau, žvelgdama pro langą aukštyn, apšviesta sproginėjančio fejerverko. Neprabliuvau tik todėl, kad įsivaizdavau, kaip atrodau iš šono. Tokia funny, vaikiška, šiek tiek nevykėliška. Bet buvo gražu (:

ir ką ten šneka, apie pasaulio pabaigas, kad ir rytoj ji, svarbu, kad nepamiršau, kas buvo šalia manęs. ir nepamiršiu.

vaikai, ŽIBĖKIT.  Vienodai, nevienodai, šypsenos ir jų priežastys tai visų skirtingos. Ir visų gražios. Gerų 2012ųjų.

ir hm, nebijokit.

saldumo skanumo biškelį.

Džingl/džing/bels

Bet tai kaaai senumoo ! Visai buvau išsižadėjus savo kibernetinio draugo Drakono, ir štaaai, grįžau. Dabar va, pagalvojau, kad čia kažkoks ženklas, kad kiti metai visgi Drakono, taip? Mano blogo adresas 'mėlynas drakonas' tai bleemba, tikėkit, netikėkit, bet kai kūriaus blogo adresą, net minties neturėjau, kad kažkokie 2012 ir dar ale pasaulio pabaigos metai bus drakono metai :DD Jum tai jaučiu čia didelis nonsense'as, išvis čia ką vapu, sukelt gali tik nevalingą akies trūkčiojimą, bet vis tieeek. Man tai dar ir kooks atradimas. Tikiuos, oooi kaip tikiuos, kad šitas ženklas reiškia kažką gero. Kaip vaikas radęs saldainį džiaugiuos, bet taip fainai pasidarė... O prieš gerą valandą su puse merdėjau tikrąja to žodžio prasme, mat ponios Stomatologės neseniai sutaisytame dantyje atsirado skylute. Aišku, po gero Kūčiavojimo :))) Puiki kalėdinė dovanėlė. Toks mažytis juodas taškelis jau tieeek nukamavo, kad visai gyvenimo džiaugsmą buvau pradėjus, netgi mąsčiau savo nematerialią dalį perkelt į gėlės vazoną ir palikt tą dantį kamuot mano materialiąją dalį. Bet, kur buvus, kur nebuvus, po ranka pasitaikė nekenčiamiausia mano daržovė- ČESNAKAS. Na, gerai, gal ne nekenčiamiausia, kokį padažėlį prie skanaus patiekal, su česnaku sutinku valgyt, bet pats česnakas... Nonono. Ir nustebino česnakėlis mane, nuėmė skausmelį kaip retas ibupromas, kurio deficitas buvo namuose :)) Va jum ir Kalėdų stebuklas !
Buity painiava, už lango keista, kažkur pastrigus žiema, bet kodėl netikėjus?

Nesakysiu, kad norius sniego, nes tikiu, dauguma jo norit... Prisidirbom su visais aerozoliais, planetos teršimais... Et. Bet pasėdėsiu dar šiek tiek laiminga ir su lengva šypsena. Murr murr. Su šventėm :*

taškai sudėti, kablelių nebus, eilutės pasibaigė

Kojos nesiekė žemės, akys matė daugiau, nei tai, kas yra. Ir nežinia, ar per daug svajojau, ar per daug skubėjau, bet viskas baigta. Nei vilties, nei paguodos. Et. O pavasaris dar toli. Na, bent jau šaltais žiemos vakarais pūvantys drugeliai pilve primins apie saulėtą rudenį. Saulėtas dienas. Saulėtas viltas. Ir nieko.

tai sakai laikas spaudžia....?

Kai orų prognozės pasidaro ypač svarbios. Ir kai man pažvelgus į sniegą nuotraukose pasidaro taaaaip jauku ir šilta širdy. Ir atrodo, kad tyloj vyksta stebuklai.


Diagnozė:naivuolė. Ech, man atrodo, kad skaudės.