Ar noras lygus akių gelmei? Ar jame galima įžvelgt daugiau nei tik tuščią norėjimą? Na, atrodo, kad taip. Juolab, kad tuštuma irgi yra užpildyta kažkuo. O ar blogai yra norėt to, kas buvo užčiuopta trumpą sekundės dalį? Bet būtent tokie momentai, netikėti, nieko nežadantys prikelia mintis naujam gyvenimui. Kartais reikia vien žvilgsnio, kad mėnesį turėtum išblukusį kažkieno portretą galvoje, kad suprastum, kad mielas žaidimas prasideda. Gal tęsis daugelį metų, gal jau pasibaigė, bet nėra jokios graužaties, jokio negatyvių emocijų šešėlio. O tada ir prasideda žydri svajų toliai. Su tokiom viltim, kurios net neišsipildžiusios išliks ilgam kažkur širdy.
Ech, rodos, pavasaris net ir pasibaigęs, nebūtinai turi išsinešti obelų ir vyšnių žydėjimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą