taškai sudėti, kablelių nebus, eilutės pasibaigė

Kojos nesiekė žemės, akys matė daugiau, nei tai, kas yra. Ir nežinia, ar per daug svajojau, ar per daug skubėjau, bet viskas baigta. Nei vilties, nei paguodos. Et. O pavasaris dar toli. Na, bent jau šaltais žiemos vakarais pūvantys drugeliai pilve primins apie saulėtą rudenį. Saulėtas dienas. Saulėtas viltas. Ir nieko.