O.R.B.I.T.

Oras. Kaip pavasarį- tikrai nevykęs. Net labai nevykęs. Sninga. Vėl. Praėjusią žiemą tai būtų suteikę daug džiaugsmo. Kaip žinia, ši žiema ne praeita, tad nėra ko tikėtis, kad kas nors tuo sniegu dar džiaugiasi. Nors, kas čia žino. Kokia Sniego Karalienė tik ir meldžiasi, kad sniegas niekada nedingtų. Atrodo, kad kol kas kažkas iš Debesų išklauso Jos maldas. Ir jas netgi pildo. Geraiii, pavasaris juk turi kažkada ateiti. Ir ateis. Tikiuos.

Raktas į sapnus. Sapnuoti ir žinoti, ką tai reiškia. Bent vieną kartą norėčiau žinoti, ką žada ateitis. ''Kitą kartą'' matyt sako Sapnai man. Puiku. Lauksiu.
Bėda. Bėdos. Jų daug. Galimybės tik dvi- atsiriboti arba pasiduoti. Sorry, bet arba aš nesugebu atsiribot, esu tam per silpna. Arbaaa. Einu tiesiai į bėdas. Ieškau jų. Surandu ir pasineriu visa galva. Nesvarbu, mano jos ar ne. Atsiduodu bėdų sprendimų būdų ieškojimui taip, kad kapiš mano komunikacijai. Kapiš man. Galvoj skamba vieninteliai žodžiai ''Ką daryt?!'' Noriu pagalbos, bet bijau jos prašyt. Ne todėl, kad būtų gėda, bet todėl, kad... Todėl, kad nenoriu kažkam užkrauti jų. Pati jas užsikraunu. Nežinau, gal tai skamba pagyrūniškai altruistiškai, bet... Ar tai blogai? Dabar pradėjau galvoti, kad taip. Juolab, kad taip savęs laimingesne nepadarau. Stengiuos į gyvenimą žvelgt optimistiškai, bet kai atslenka JI- bėda, aš tampu mažu bejėgiu padaru po jos padu. Laikas kažką keist.
I can fly... Negaliu, klausau ir klausau Lamb- My Angel Gabriel. Jaučiu greit tikrai įtikėsiu, kad galiu skraidyt.
Trūksta. Ko? Nežinau. Kai sužinosiu, klausimų nekils. Velniai rautų, rimtai, kas man daros?! Kai nieko neturi, nieko ir nereikia. Reiškia turiu per daug? Whatever.