Laiškas į debesis.

Metai. Kaip greit laikas bėga... Kažkodėl vis dar atrodo, kad Ji niekur nedingo, kad kažkur šalia būna nuolat. Bet visgi. Kaip sunku suvokt, kad Jos nebėra, niekada nebus. Sunku suvokt, kad Ji išnyko kartu su praėjusiu rudeniu. O mes likom su savo žemiškom problemom šitoj ašarų pakalnėn. Ne tik ašarų. Ir šypsenų. Šypsaus Tau. Žinau, kad matai. Ir matau, kaip iš debesies moji man. Susitiksim!

Skrisiu. Į viršų. Stengsiuos išsilaikyt virš debesų ir nenukrist. Kaip iki dabar. Žinau, kad pavyks.