Nestebina, kad per pilnatį vertybės taip staiga pasikeičia. Nebevirkdo ir eilinis noras sukelti sąžinės graužatį dėl to, ko nepadarei. Nebekyla noras atsiprašyti vien todėl, kad paglostytum širdį. Nebegalvoju, kad reiktų bent trumpam nusispjaut ant moralės normų ir rėžt visą tiesą į akis. Nes žinau, kad visai tai jau įprasta. Nes vis dar gyvenu. Gyvenu, kad tai, kas nenužudo padarytų mane stipresne. Ar to Ji siekia? Bet kokiu atveju aš Jai 'prišikau' į širdį.